Šulinio dezinfekcija: kada reikia, kaip atliekama ir kada galima gerti vandenį?

Kas yra šulinio dezinfekcija?

Šulinio dezinfekcija yra procesas, kuriuo mažinama mikroorganizmų ir kitos mikrobinės taršos rizika šulinio vandenyje bei ant jo vidinių paviršių. Ji gali būti reikalinga po užliejimo, remonto, naujo šulinio įrengimo, gyvūno patekimo į šulinį arba tada, kai tyrimas parodo mikrobiologinių rodiklių neatitikimą.

Dezinfekcija nėra tas pats, kas šulinio valymas. Valant išsiurbiamas vanduo, pašalinamas dumblas, nuosėdos ir pašaliniai daiktai, nuvalomos sienelės, apžiūrimos siūlės bei, jei reikia, atliekamas remontas. Dezinfekcija yra atskiras etapas, kurio paskirtis — sumažinti mikrobinę taršą po to, kai pašalintos jos susidarymo priežastys.

Skaidrus vanduo ir geras kvapas neįrodo, kad vanduo saugus. Geriamojo vandens tinkamumą patvirtina laboratorinis tyrimas.

Kada reikia dezinfekuoti šulinį ir ką reiškia užliejimas?

Užlietu šuliniu laikome tokį šulinį, į kurį po liūties, potvynio, polaidžio ar pakilusio vandens lygio pateko paviršinis vanduo. Kartu į šulinį gali patekti purvas, dirvožemis, gyvūnai, nuotekos ar kiti teršalai. Tai nebūtinai reiškia, kad šulinys buvo pripildytas iki viršaus — svarbu, kad į jį pateko vanduo iš aplinkos, kurio sudėtis ir saugumas nežinomi.

Po užliejimo šulinio vandens negalima naudoti gėrimui, maisto ruošimui ar prausimuisi vien todėl, kad vanduo vėl atrodo skaidrus. Tokiu atveju pirmiausia reikia išvalyti ir sutvarkyti šulinį, atlikti dezinfekciją, o vandeniui prisipildžius — ištirti jį laboratorijoje.

• Po užliejimo ar potvynio, kai į šulinį galėjo patekti paviršinis vanduo, dirvožemis, gyvūnai ar kiti teršalai.
• Po remonto, viršutinių žiedų keitimo ar kito darbo, kai į šulinį galėjo patekti nešvarumų.
• Kai laboratorinis tyrimas parodo mikrobiologinę taršą, pavyzdžiui, E. coli ar žarninius enterokokus.
• Įrengus naują šulinį arba atnaujinus esamą, kai dezinfekcija reikalinga pagal konkrečią darbų situaciją.
• Kai į šulinį pateko gyvūnas, daug organinių nešvarumų ar kitas taršos šaltinis.

Valymas, dezinfekcija ir vandens tyrimas — ne tas pats

Jeigu šulinio vandenyje randama nitratų, nitritų ar kitų cheminių teršalų, vien dezinfekcija problemos neišspręs. Tokiu atveju reikia ieškoti taršos šaltinio, vertinti šulinio vietą ir konstrukciją bei vadovautis laboratorijos ar atsakingų institucijų rekomendacijomis.

• Valymas pašalina dumblą, smėlį, nuosėdas, šiukšles ir kitus fizinius nešvarumus.
• Remontas sumažina paviršinio vandens patekimo riziką: tvarkomos siūlės, žiedai, viršus, dangtis ir aplinka.
• Dezinfekcija mažina mikrobinės taršos riziką po valymo, remonto ar kito užteršimo įvykio.
• Laboratorinis tyrimas parodo, ar po atliktų darbų vanduo atitinka tirtus saugos ir kokybės rodiklius.

Kaip atliekama šulinio dezinfekcija?

Konkreti seka priklauso nuo priežasties, šulinio būklės, vandens kiekio ir to, ar nustatyta mikrobinė tarša. NVSC rekomendacijose nurodoma, kad prieš valymą vanduo išpumpuojamas arba išsemiamas, pašalinamas dugne susikaupęs dumblas, nuvalomos rentinio sienelės ir, jeigu reikia, atliekamas remontas.

Kai dezinfekcija reikalinga dėl taršos ar epidemiologinės rizikos, gali būti taikoma pirminė dezinfekcija, valymas ir pakartotinė dezinfekcija. Naudojama priemonė, jos kiekis ir kontakto laikas parenkami pagal konkretų šulinį ir saugos reikalavimus, o ne spėjami iš akies.

• Įvertinama šulinio būklė, vandens kiekis, užteršimo priežastis ir darbo sauga.
• Iš šulinio pašalinamas vanduo, dumblas ir kiti teršalai pagal pasirinktą darbų seką.
• Nuvalomos vidinės sienelės, apžiūrimos siūlės, žiedai, dugnas ir šulinio viršus.
• Jeigu reikia, pirmiausia pašalinama taršos priežastis: tvarkomos siūlės, žiedai, dangtis ar aplinka.
• Dezinfekcija atliekama tinkama priemone, laikantis nustatyto kontakto laiko ir saugos reikalavimų.
• Pasibaigus procesui vanduo pašalinamas pagal darbų eigą, šuliniui leidžiama prisipildyti, o tada atliekamas laboratorinis tyrimas.

Po dezinfekcijos būtina laikytis darbų eigos ir vandens tyrimo laboratorijos nurodymų.

Ar galima šulinį dezinfekuoti savarankiškai?

Internete galima rasti įvairių patarimų apie chlorkalkes, chlorą ar buitinį baliklį, tačiau dozuoti chemines medžiagas pagal atsitiktinę formulę nėra saugu. Reikia žinoti šulinio tūrį, naudojamos priemonės koncentraciją, kontakto laiką, kaip bus pašalintas vanduo ir kaip bus apsaugoti žmonės, gyvūnai bei aplinka.

Jeigu šulinio vanduo naudojamas gerti ar maistui, saugiau pirmiausia kreiptis į specialistą ir po darbų atlikti tyrimą. Iki tol vandens nenaudokite gėrimui ir maistui, ypač jei šulinys buvo užlietas, į jį pateko gyvūnas arba tyrimas parodė taršą.

Kokius tyrimus atlikti po dezinfekcijos?

Po dezinfekcijos vandeniui reikia leisti prisipildyti ir nusistovėti. Tada tyrimo laboratorijai verta nurodyti, kad vanduo buvo valytas ar dezinfekuotas, ir vadovautis jos mėginio paėmimo instrukcija. Tyrimas turi būti atliekamas iš vandens, kurį realiai planuojate naudoti.

• Escherichia coli (žarninės lazdelės) ir žarninių enterokokų skaičius.
• Nitratai, nitritai ir amonis.
• Permanganato indeksas ir savitasis elektrinis laidis.
• Prireikus — dezinfekcinės medžiagos likučiai ir kiti rodikliai pagal taršos aplinkybes.

Jeigu vandens tyrimas blogas, nereikėtų problemos spręsti vien pakartotine dezinfekcija. Gali būti, kad tarša patenka per nesandarias siūles, netinkamą šulinio viršų, aplinką arba požeminį vandenį.

Šulinio dezinfekcija Šiauliuose ir ~150 km spinduliu

ŠULINIAI JUMS dirba Šiauliuose ir aplinkiniuose rajonuose — atvykimą deriname pagal objektą, privažiavimą ir darbų apimtį. Galime įvertinti, ar pirmiausia reikalingas šulinio valymas, konstrukcijos remontas, dezinfekcija, ar vandens tyrimas.

Skambinant naudinga pasakyti, kuriame mieste ar rajone yra šulinys, kas nutiko vandeniui, kada šulinys paskutinį kartą valytas, ar jis buvo užlietas ir ar jau turite laboratorinio tyrimo rezultatus. Jeigu galima, atsiųskite šulinio viršaus, dangčio ir privažiavimo nuotraukas.